Bahu | Mildziusx

mano kuryba

Lašas po lašo...girdėjau kaip kažkoks skystis laša kitame kambaryje. Bijojau, buvo taip tamsu, kad nemaciau net savo rankos. Bijojau eiti ir pažiūrėti kas ten laša. O dar lietus...vis lyja ir lyja...diena po dienos...vis tas pats. Viskas...nutariau lipti iš lovos...kažkur turėjo būti šviesos jungtukas...
- Šššš...-nutildžiau save- lašėjimas liovėsi..kas tai galėtu būti? Pasigirdo labai tylūs garsai...tarsi kas sėlintų link manęs. Grindys tyliai girgždėjo garsas artėjo link manęs. Iš išgąsčio pradėjau ieškoti jungtuko greičiau. Mane apėmė nežmoniška baimė, atrodė jog esu tuščioje tamsioje erdvėje, kur nėra nieko...tik tamsa... Apčiuopiau sieną. Pagalvojau, kad pagaliau rasiu jungtuką. Ėjau pagal sieną, ranka perbraukdama per ją. Taip nuėjau tris žingsnius kol mano ranka kažką pajuto. Tai buvo kažkas drėgna ir šilta, geriau palietus suvokiau daikto formą...tai buvo ranka-kito žmogaus ranka.
- Ei? –tyliai paklausiau, tačiau atsakymo nesulaukiau. Mane apėmė dar didesnė baimė. Norėjau, kad kuo greičiau prašvistų, ir tada mano kančios baigsis. Bet ne... buvo likusios maždaug 5 valandos, kol saulė patekės. Aš tiek laiko neturėjau.
- Ei? –pagalvojau , kad neišgiro ir pakartojau klausimą. Niekas neatsakė.
Apčiuopiau ranką...-maniau perbraukus per ranką prisikasiu iki žmogaus veido. Pradėjau ranka braukti per tą keistą objektą...pajutau petį...toliau, kaip ir maniau, suradau veidą. Paukai buvo ilgi...
Tai mano sesuo. Baimė dingo kaip mėnulis dienos šviesoje. Jos vietoje atsirado laimė, kad pagaliau aš ne viena ir mane kažkas saugo. Bet kodėl ji neatsakė?
Vėl girdžiu kažkas laša.... Šį kartą visai prie pat manęs. Ta laimė dingo iš manęs, ir jos vietą užėmė vėl ta pati baimė. Širdis daužėsi kaip patrakusi. Girgždesys.....kažkas uždarė duris...
Pradėjau rankomis ieškoti to prakeikto jungtuko. TAIP! Pagaliau jį radau. Mano širdis plakė nežmonišku griečiu.
Įjungiau šviesą ir atsisukau į seserį... ji buvo apsipylusi krauju... šiurpas nukrėtė visą mano kūną, išbalau kaip sniegas, atrodė, kad širdis išlėks man per gerklę. Sesers kūnas laikėsi ant į sieną įsmigusių kunai. Ji žiūrėjo į mane savo mirusiomis akimis. Vėl išgirdau lašėjimą. Tas lašėjimas buvo sesers kraujo, kuris tekėjo jai iš rankos. Staiga prisiminiau grindų girgždesį ir durų bildėjimą. Tai tikriausiai buvo tas, kuris tai padarė. Prisiminiau mamą ir tėtį. Nubėgau į jų miegamąjį ir nieko neradau...
Ašaros pasipylė kaip iš kibiro... Suklupau ant žemės ir verkiau.... Žinojau tik viena JIS DAR GRĮŠ PRIBAIGTI IR MANĘS....

Posted on 26/7/2008 19:27:33 | Comments (4)

LIUUUTAS XD

Liūto ženklo žmonės mėgsta būti dėmesio centre. Dažnai tai yra spindinčios, visada pastebimos asmenybės. Savęs parodymas jiems yra svarbus, o daugiausia jie yra veiklūs kūryboje. Kūriniai yra jų asmenybės išraiška. Savo pačių karikatūra Liūtai tampa, kai nėra patys savimi. Jų bendravimas orientuotas į publiką, kuri greitai tampa priklausoma. Liūtai yra tikri vadovai, kurie dosniai ir tolerantiškai elgiasi su savo pavaldiniais. Jei jie nėra lyderio pozicijose ar savarankiški, jiems reikia srities, kur jie galėtų pasireikšti, įnešdami ir įgyvendindami savo idėjas. Blankios draugijos ratelyje jie greitai pasijunta nepatenkinti ir nelaimingi. Mieliausiai jie pasirenka linksmą gyvenimą, ir mėgaujasi viskuo,o dažnai myli vaikus. Liūtas meilėje

Karšti, neslepiantys jausmų ir dosnūs Liūtai mėgaujasi aistra. Jie gimę meilei ir jie dievina jaudinančias akimirkas. Vienišas, nusivylęs Liūtas būtų tikrai liūdnas reginys. Liūtams reikia partnerio, kuriuo jie galėtų didžiuotis, to, kas pastebėtų jų talentą ir pakeltų jų ego. Bet kokiuose santykiuose jie nori būti dominuojantys ir niekada neatsidurs antroje vietoje. Išdidumas gali juos pražudyti, kadangi jie kenčia, kai jaučia, kad jais nesižavima. Juos labai žeidžia kritika ir jie neapkenčia smulkmeniškumo. Tačiau Liūtas turi auksinę širdį ir visiškai bus atsidavęs tam, kurį myli - jo meilė ir ištikimybė neturi ribų.

Posted on 16/7/2008 15:04:08 | Comments (4)